Sveiki Brangieji ir Brangiosios:-)
Skamba gana keistokai lietuviškai, ar ne? Mielau naudočiau anglišką HELLO, kuris yra pakankamai šiltas ir ne per daug oficialus:-):-):-) Taigi toks yra mano tikslas, šiltai ir draugiškai su Jumis pasisveikinti;-)

Šiandien su Jumis dalinuosi nuostabiai imformatyviu Austėjos Lansbergienės straipsniu ir tikiuosi, kad jis dar kartą mums visiems primins atrodo tokius paprastus ir kartu be galo svarbius dalykus;-)

 

Emocinis intelektas ir vaikai

Pastaruoju metu iš tiesų nemažai kalbama apie emocinį intelektą. Lietuvos knygynuose nebėra problemos išsirinkti knygą šia tema. Susidaro įspūdis, kad laimingam ir sėkmingam gyvenimui šis intelektas itin svarbus. Taigi, žinodami, kad medį lenkti kur kas paprasčiau, kol jis jaunas, ir emociniu vaiko intelekto ugdymu palankiausias metas būtų susirūpinti, kol mažylis kaip kempinė sugeria viską, ką jam pasiūlome. Ką konkrečiai gali daryti tėvai?

1. Demonstruoti savo emocinį intelektą. Juk žinia, kad vaikai tėvus labai atidžiai stebi. Jei mato, kaip jūs reaguojate į erzinančias situacijas, jie mato, ar jūs pastebite kitų jausmus bei supranta, ar gebate įvardinti savuosius.

2. Išmokite pasakyti savo atžaloms „ne“. Vaikai nori daugybės dalykų. Ir jie nuolat ko nors jūsų prašys. Jeigu pasakysite „ne“ tam, kas tikrai nėra būtina, vaikas išmoks susidoroti su nusivylimu ir kontroliuoti savo norus. Juk tik jūs, tėvai, galite išmokyti vaikus draugauti su nemaloniomis emocijomis ir jas įveikti. Vaikai, kurie gauna viską, ko tik užsigeidžia, paprastai yra amžinai nepatenkinti ir nusivylę niurzgos.

3. Svarbu suvokti, kas jus labiausiai suerzina. Kokie žodžiai ar veiksmai priverčia jus ,,nutrūkti nuo grandinės“? Ar tai, kad ne visada galite kontroliuoti tai, ką daro vaikas? Ar tai, kad jis (jūsų nuomone) negerbia jūsų? Paprastai tokias žaižaruojančias reakcijas išprovokuoja baimė. Pasistenkite pažvelgti savo baimėms į akis – tada bus didesnė tikimybė, kad kontroliuosite savo emocijas ir tada, kai vaikas spaudys jūsų jautriųjų vietų „mygtukus. Beje, netgi išsiaiškinę savo jautriąsias vietas, neišvengsite reakcijos, tačiau tikėtina, kad geriau su ja susidorosite.

4. Didelių pastangų prireiks, kad neklijuotumėte etikečių. Pasistenkite įvardinti jausmus ir venkite pravardų. Geriau sakykite „jis supyko“, o ne „na, ir nevykėlis“. Kai vaikas zyzia ar verkia, daug protingiau yra sakyti: suprantu, kad ,,dabar tu liūdi/esi piktas/ susierzinęs“ ir t.t., o ne lyg užstrigusi plokštelė kartoti, kad liautųsi. Jei drausite vaikams rodyti ir išlieti savo jausmus, jie užsisklęs, o jausmai juk niekur nedings. Jie kaupsis, o kai prasiverš, veikiausiai nieko nebegalėsite padaryti...

5. Neleiskite vaikams atsipalaiduoti. Jei vaikui daugiau nei treji metai, pats metas mokyti jį atsakomybės ir savarankiškumo. Užuot rūpinęsi sutvarkyti jo kuprinę, geriau paklauskite, kokios jam reikia pagalbos, kad tinkamai pasiruoštų mokyklai. Jei rengiatės į darželį, neskubėkite maukšlinti kepurės, vilkti striukės, auti batų ir tikrinti, ar kišenėse yra pirštinės. Geriau paklauskite, ar pasirūpino, kad nesušaltų rankytės? Jei nuolat viską darysite už vaikus (arba jiems baksnosite), tikrai nepadėsite jiems ugdytis pasitikėjimo savimi ir atsakomybės jausmo.

6. Nebėkite nuo problemų. Problemas reikia spręsti. Bet ir nepūskite jų. Jei vaikas suklysta, jei padaro tai, kas jums nepatinka, gyvybiškai svarbu yra reaguoti ramiai ir protingai.

7. Kuo anksčiau įtraukite vaikus į namų ruošą. Tyrimai liudija, kad „prievolių“ namuose turintys vaikai yra linksmesni, geriau žino, ko nori, geriau organizuoja savo laiką (net pradinėse klasėse). Kodėl? Ogi, todėl, kad nuo mažų dienų dalyvaudami šeimos gyvenime, jaučiasi svarbūs priimant šeimos sprendimus. Vaikams gyvybiškai svarbu jaustis reikalingiems ir vertinamiems.

8. Ribokite vaikų laiką prie televizoriaus ir kompiuterio. Vaikams reikia žaisti, o ne drybsoti priešais televizorių. Jiems reikia žaisti, kad lavėtų jų kūrybiškumas ir gebėjimas spręsti problemas. Visuotinės informacijos priemonės moko vaikus vartotojiško mąstymo, sarkazmo ir prievartos. Iš jūsų bei laisvai žaisdami vaikai turi išmokti atsispirti naujojo pasaulio pagundoms.

9. Kartkartėmis apie jausmus pasikalbėkite visa šeima. Išsikelkite tikslus: nešauksime vienas ant kito, nesipravardžiuosime, gerbsime vienas kitą ir pan. Šeimos, kuriose kalbama apie tikslus, daug dažniau jų pasiekia.

10. Niekada neabejokite, kad jūsų vaikai – patys nuostabiausi. Niekas kitas nelavins vaiko emocinio intelekto labiau, nei jo tėvai, nepaliaujantys kartoti, kad jis yra nuostabus ir gebantis. Yra paprasta taisyklė: sakyk vaikui, kad jis įstabus, ir jis toks bus. Sakyk vaikui, kad jis nevykėlis ir ...jis toks taps. Jei nuolat tvirtinsite, kad vaikas yra nuostabus, veikiausiai jūsų kantrybė užaugins gerus vaisius. Ne veltui sakoma: geras medis gerą vaisių duoda. Juk verta pasistengti!

Žinoma, intelektas gyvenime yra nepaprastai svarbus, bet sunku pervertinti ir laimingos, produktyvios, atsakingos asmenybės žavesį.

Straipsnis paimtas iš: vaikystes-sodas.lt