Sveiki Brangieji ir Brangiosios:-)
Skamba gana keistokai lietuviškai, ar ne? Mielau naudočiau anglišką HELLO, kuris yra pakankamai šiltas ir ne per daug oficialus:-):-):-) Taigi toks yra mano tikslas, šiltai ir draugiškai su Jumis pasisveikinti;-)
Šiandien su Jumis dalinuosi nuostabiai imformatyviu Austėjos Lansbergienės straipsniu ir tikiuosi, kad jis dar kartą mums visiems primins atrodo tokius paprastus ir kartu be galo svarbius dalykus;-)
Skamba gana keistokai lietuviškai, ar ne? Mielau naudočiau anglišką HELLO, kuris yra pakankamai šiltas ir ne per daug oficialus:-):-):-) Taigi toks yra mano tikslas, šiltai ir draugiškai su Jumis pasisveikinti;-)
Šiandien su Jumis dalinuosi nuostabiai imformatyviu Austėjos Lansbergienės straipsniu ir tikiuosi, kad jis dar kartą mums visiems primins atrodo tokius paprastus ir kartu be galo svarbius dalykus;-)
Emocinis intelektas ir vaikai
Pastaruoju metu iš tiesų nemažai kalbama apie
emocinį intelektą. Lietuvos knygynuose nebėra problemos išsirinkti
knygą šia tema. Susidaro įspūdis, kad laimingam ir sėkmingam
gyvenimui šis intelektas itin svarbus. Taigi, žinodami, kad medį
lenkti kur kas paprasčiau, kol jis jaunas, ir emociniu vaiko
intelekto ugdymu palankiausias metas būtų susirūpinti, kol mažylis
kaip kempinė sugeria viską, ką jam pasiūlome. Ką konkrečiai
gali daryti tėvai?
1. Demonstruoti savo emocinį intelektą. Juk žinia,
kad vaikai tėvus labai atidžiai stebi. Jei mato, kaip jūs
reaguojate į erzinančias situacijas, jie mato, ar jūs pastebite
kitų jausmus bei supranta, ar gebate įvardinti savuosius.
2. Išmokite pasakyti savo atžaloms „ne“.
Vaikai nori daugybės dalykų. Ir jie nuolat ko nors jūsų prašys.
Jeigu pasakysite „ne“ tam, kas tikrai nėra būtina, vaikas
išmoks susidoroti su nusivylimu ir kontroliuoti savo norus. Juk tik
jūs, tėvai, galite išmokyti vaikus draugauti su nemaloniomis
emocijomis ir jas įveikti. Vaikai, kurie gauna viską, ko tik
užsigeidžia, paprastai yra amžinai nepatenkinti ir nusivylę
niurzgos.
3. Svarbu suvokti, kas jus labiausiai suerzina.
Kokie žodžiai ar veiksmai priverčia jus ,,nutrūkti nuo
grandinės“? Ar tai, kad ne visada galite kontroliuoti tai, ką
daro vaikas? Ar tai, kad jis (jūsų nuomone) negerbia jūsų?
Paprastai tokias žaižaruojančias reakcijas išprovokuoja baimė.
Pasistenkite pažvelgti savo baimėms į akis – tada bus didesnė
tikimybė, kad kontroliuosite savo emocijas ir tada, kai vaikas
spaudys jūsų jautriųjų vietų „mygtukus. Beje, netgi
išsiaiškinę savo jautriąsias vietas, neišvengsite reakcijos,
tačiau tikėtina, kad geriau su ja susidorosite.
4. Didelių pastangų prireiks, kad neklijuotumėte
etikečių. Pasistenkite įvardinti jausmus ir venkite pravardų.
Geriau sakykite „jis supyko“, o ne „na, ir nevykėlis“. Kai
vaikas zyzia ar verkia, daug protingiau yra sakyti: suprantu, kad
,,dabar tu liūdi/esi piktas/ susierzinęs“ ir t.t., o ne lyg
užstrigusi plokštelė kartoti, kad liautųsi. Jei drausite vaikams
rodyti ir išlieti savo jausmus, jie užsisklęs, o jausmai juk
niekur nedings. Jie kaupsis, o kai prasiverš, veikiausiai nieko
nebegalėsite padaryti...
5. Neleiskite vaikams atsipalaiduoti. Jei vaikui
daugiau nei treji metai, pats metas mokyti jį atsakomybės ir
savarankiškumo. Užuot rūpinęsi sutvarkyti jo kuprinę, geriau
paklauskite, kokios jam reikia pagalbos, kad tinkamai pasiruoštų
mokyklai. Jei rengiatės į darželį, neskubėkite maukšlinti
kepurės, vilkti striukės, auti batų ir tikrinti, ar kišenėse yra
pirštinės. Geriau paklauskite, ar pasirūpino, kad nesušaltų
rankytės? Jei nuolat viską darysite už vaikus (arba jiems
baksnosite), tikrai nepadėsite jiems ugdytis pasitikėjimo savimi ir
atsakomybės jausmo.
6. Nebėkite nuo problemų. Problemas reikia
spręsti. Bet ir nepūskite jų. Jei vaikas suklysta, jei padaro tai,
kas jums nepatinka, gyvybiškai svarbu yra reaguoti ramiai ir
protingai.
7. Kuo anksčiau įtraukite vaikus į namų ruošą.
Tyrimai liudija, kad „prievolių“ namuose turintys vaikai yra
linksmesni, geriau žino, ko nori, geriau organizuoja savo laiką
(net pradinėse klasėse). Kodėl? Ogi, todėl, kad nuo mažų dienų
dalyvaudami šeimos gyvenime, jaučiasi svarbūs priimant šeimos
sprendimus. Vaikams gyvybiškai svarbu jaustis reikalingiems ir
vertinamiems.
8. Ribokite vaikų laiką prie televizoriaus ir
kompiuterio. Vaikams reikia žaisti, o ne drybsoti priešais
televizorių. Jiems reikia žaisti, kad lavėtų jų kūrybiškumas
ir gebėjimas spręsti problemas. Visuotinės informacijos priemonės
moko vaikus vartotojiško mąstymo, sarkazmo ir prievartos. Iš jūsų
bei laisvai žaisdami vaikai turi išmokti atsispirti naujojo
pasaulio pagundoms.
9. Kartkartėmis apie jausmus pasikalbėkite visa
šeima. Išsikelkite tikslus: nešauksime vienas ant kito,
nesipravardžiuosime, gerbsime vienas kitą ir pan. Šeimos, kuriose
kalbama apie tikslus, daug dažniau jų pasiekia.
10. Niekada neabejokite, kad jūsų vaikai – patys
nuostabiausi. Niekas kitas nelavins vaiko emocinio intelekto labiau,
nei jo tėvai, nepaliaujantys kartoti, kad jis yra nuostabus ir
gebantis. Yra paprasta taisyklė: sakyk vaikui, kad jis įstabus, ir
jis toks bus. Sakyk vaikui, kad jis nevykėlis ir ...jis toks taps.
Jei nuolat tvirtinsite, kad vaikas yra nuostabus, veikiausiai jūsų
kantrybė užaugins gerus vaisius. Ne veltui sakoma: geras medis gerą
vaisių duoda. Juk verta pasistengti!
Žinoma, intelektas gyvenime yra nepaprastai
svarbus, bet sunku pervertinti ir laimingos, produktyvios, atsakingos
asmenybės žavesį.
Straipsnis paimtas iš: vaikystes-sodas.lt